taračkinis

×tarãčkinis (plg. l. szaraczek) sm. (1) NdŽ, Kb, taračkìnis (2) Mrc; Prl platus rankšluostis iš paskutinės rietimo atraižos (ppr. su metmenų galais): Nustvėrusi tą patį taračkinį, kuriuo buvo užklota duona, išginė juo iš pirkios vištas ir paršus V.Krėv. Kap rėšiu aš tau tarãčkiniu per akis, tai žinosi! Vrn. Duok taračkìnį rankom nusišluostyt Vs. Nušluostyk taračkiniù stalą Mrk.